UAB ARGINTA

Rima Rutkauskaitė, Verslo Žinios

Jei ne LEAN sistema – tektų kabinti spyną

Japonų korporacijos „Toyota“ gamybos sistemą savo įmonėse pritaikę verslininkai vardina įspūdingus skaičius: užsakymų vykdymo terminai sutrumpėjo kelis kartus, o darbo našumas keliskart išaugo. LEAN, taupiosios paslaugų ir gamybos procesų valdymo, arba „lieknos gamybos“, principus perėmę įmonių vadovai juokauja, kad, jei šiuos metodus diegtų Vyriausybė, šalies ekonomikos būklė šiandien nebūtų tokia apgailėtina.

Gintautas Kvietkauskas, UAB „Arginta“ gamybos direktorius, kalba konkrečiai: per vieną darbo valandą įmonėje sukuriama 2 kartus, o kai kuriose darbo vietose – net 3 kartus daugiau pridėtinės vertės nei prieš 8 mėnesius, kai LEAN buvo tik pradėta diegti. Pasak jo, iš pradžių darbuotojų skaičius kiek sumažėjo, bet ne dėl to, kad susitraukė gamybos apimtis – tiesiog įsitikinta, jog kai kurie gamybos procesai nereikalingi.
„Atleidome prasčiausiai dirbančius, bet dabar priimame naujų žmonių. Tiesa, labai atidžiai renkamės“, – pabrėžia p. Kvietkauskas.

Beveik nesikeičiant darbuotojų skaičiui, „Argintos“ apyvarta, per praėjusius metus siekusi 35 mln. Lt, šiemet turėtų išaugti iki 45 mln. Lt.

„Mūsų pranašumas – dėl LEAN pasiektas darbo našumas. Jei nebūtume žengę šio žingsnio, dabar ant įmonės durų kabėtų spyna“, – trumpai ir aiškiai LEAN naudą apibūdina vienas iš įmonės savininkų.

Hubertas Petružis, konsultantas, juokauja, kad vien pradėjus matuoti užsakymų trukmę, darbo efektyvumas padidėja dešimtadaliu – stebimi žmonės pradeda dirbti sparčiau.

„Be to, LEAN siūlo tipinius sprendimus ir tipines vietas, kur galima laimėti. Pavyzdžiui, darbo vietos sutvarkymas. Lietuvoje dažnas vaizdas, kai detalės yra už poros metrų, ją tenka atsinešti, o atlikus operaciją – nunešti porą metrų į kitą vietą. Visi bėgioja, o vertė nekuriama. „Toyota“ normatyvas: darbo judesys neturėtų viršyti 15 cm“, – aiškina p. Petružis.

Pasak jo, kad dirbama per lėtai, akivaizdžiai parodo didelis atsargų ir nebaigtos gamybos kiekis. O kai „išrankiojamos“ perteklinės procedūros, detalės ir gaminiai pradeda judėti sparčiau, greičiau išryškėja brokas, sumažėja nuostolių.

Ir priduria: sutrumpinusi užsakymų įvykdymo laiką nuo 65 dienų iki 3 savaičių, „Arginta“ sudomino užsienio klientus, o kai kurie jų lanksčią įmonę paskelbė geriausiu savo tiekėju. Dabar siekiama užsakymų terminus sutrumpinti iki 2 savaičių.

 Herkaus Milaševičiaus nuotr.

„Kiekvieną ketvirtadienį „Argintoje“ vyksta gamybos tobulinimo sesijos. Įmonės vadovai kartu su konsultantu, darbininkų lyderiais ir inžinieriais sprendžia, kaip patobulinti gamybos procesus, kad didėtų darbo našumas.“

Kol nėra darbo – mokosi

Raimundas Petrauskas, Vokietijos koncerno antrinės įmonės Panevėžyje „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius, tokiais rezultatais kaip „Arginta“ negali pasigirti. Atvirkščiai– šiemet pajamos krito 85 %, iš 380 darbuotojų liko tik pusė, o sustojus pardavimams dirbama tik 4 dienas per savaitę.

„Bet jei ne LEAN, šiandien gyventume daug sunkiau. LEAN tinka ir gerais, ir blogais laikais, kadangi leidžia atsisakyti vertės nekuriančių darbų, išvengti nereikalingų išlaidų ir sukaupti rezervą“, – teigia p. Petrauskas ir priduria, kad srityse, kuriose buvo iškelti konkretūs tikslai, pasiekta labai daug.

Pavyzdžiui, laikas nuo užsakymo pradžios iki jo įgyvendinimo sutrumpėjo kelis kartus. Kai kuriose darbo vietose buvo užsibrėžta vietoj 2 vienetų pagaminti 8 ir to pasiekta. Arba keturių valandų trukmės darbas dabar atliekamas per valandą.

Su įmonės darbuotojais sutarta, kad tomis dienomis, kai įmonė nedirba ar kai žmonės atostogauja, dalis laisvo laiko būtų skirta mokymams, už juos mokama 100 % atlyginimo.

LEAN, sako p. Petrauskas, nesibaigiantis procesas – pasiekus užsibrėžtų planų galima kelti naujus tikslus ir surasti vietų, kur nekuriama vertė.

„Išliks ne stipriausieji, o tie, kurie sugebės prisitaikyti, ir jeigu aplinkybės keičiasi, lanksčiai keistis“, – neabejoja „Schmitz Cargobull Baltic“ vadovas.

Irmantas Rajunčius, „Boen Lietuva“ direktorius, irgi kartoja, kad jeigu ne LEAN, šiandien nežinia kaip gyventų.

„Jei užsakymus atliktume taip, kaip prieš 3 m. – arba pritrūktume pinigų sandėliams, arba niekas su mumis nedirbtų. Tai anksčiau visi buvo pasiryžę laukti, šiandien niekas nelaukia. Arba dirbi lanksčiai, kaip leidžia LEAN, arba turi didelius sandėlius, bet to šiandien neleidžia bankai“, – apie dukart sumažėjusius sandėlių plotus ir sutaupytas apyvartines lėšas kalba p. Rajunčius.

Pasak jo, įmonėje per pastaruosius metus užsakymų vykdymo laikas sutrumpėjo nuo mėnesio iki savaitės, o darbo našumas kyla po 20 % kasmet.

Ir primena: kol darbuotojus įtikino LEAN nauda, užtruko bene pusantrų metų, per tą laiką jie patys pamatė, kad kylant darbo našumui gali daugiau užsidirbti ir išsaugoti darbo vietas. Po truputį darbuotojai tapo partneriais.

„Verslo žinių“ duomenimis, be jau minėtų įmonių, LEAN diegia „Statoil Lietuva“, Ukmergės „Stansefabrikken Automotive“, „Sanitas“, „Fermentas“, „Vilsta“, „Mars Lietuva“ ir kitos. Konsultantų samdosi ne tik gamybininkai, bet ir pardavėjai, IT, telekomunikacijų ir kitų paslaugų bendrovės.

„Liekna“ agentūra

LEAN konsultantai mini ne vieną pavyzdį apie pasiektus įspūdingus viešojo administravimo rezultatus. Pavyzdžiui, LEAN įdiegusios JAV Klivlando klinikos išleidžia triskart mažiau lėšų nei panašios gydymo įstaigos kitose valstijose. Artėjant krizei LEAN suskubta taikyti daugelyje Danijos švietimo ir sveikatos organizacijų. Tačiau Lietuvoje, konsultantų nuomone, lemia biurokratų nenoras dirbti intensyviau, nors LEAN mokymams ne tik verslas, bet ir valstybinės įmonės gali pasinaudoti Europos socialinio fondo parama.

Beje, pati Europos socialinio fondo (ESF) agentūra kol kas viena iš nedaugelio, išbandžiusių LEAN galimybes. Povilas Česonis, ESF direktorius, tikina buvęs priverstas optimizuoti valdymą, kai labai padidėjo skirstomų ES lėšų suma ir vertinamų paraiškų bei administruojamų projektų skaičius. Tačiau tuo pat metu buvo sutrumpinti vertinimo bei administravimo terminai ir apribotas naujai priimamų darbuotojų skaičius.

„Kad išvengtume galimo paraiškų vertinimo ir projektų administravimo vėlavimo, agentūrai tapo aktualu optimizuoti savo veiklos procesus. Todėl nuo 2008 m. pradžios veiklai tobulinti pradėta taikyti LEAN metodikos elementų“, – aiškina p. Česonis.

Projektų vadovai ir projektų finansų vadovai įgyja vadybos, finansų ir viešųjų pirkimų tikrinimo žinių ir galės dirbti su projektais nuo paraiškos gavimo ir projekto pabaigos. O paraiškų keitimai ar viešųjų pirkimų procedūros paspartės.

„Žinau, kad Sveikatos apsaugos ministerija tuo domisi, klausinėja ir kitos žinybos. Kai asignavimai mažėja, o darbų apimtis auga, manau, vadybos tobulinimu bus priverstos susidomėti ir kitos valstybinės institucijos bei savivaldybės“,– įsitikinęs p. Česonis.

Herkaus Milaševičiaus nuotr.

Hubertas Petružis, konsultantas, sako, kad vien pradėjus matuoti užsakymų trukmę, darbo efektyvumas padidėja dešimtadaliu – stebimi žmonės pradeda dirbti sparčiau.

VŽ komentarai

Raimundas Petrauskas, Vokietijos koncerno antrinės įmonės Panevėžyje „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius:
„LEAN įsuko nuolatinio tobulėjimo ratą, todėl, kadangi turime laiko, mokome darbuotojus, kad jie galėtų dirbti ne vienoje, o dviejose ar trijose darbo vietose.“

Gintautas Kvietkauskas, UAB „Arginta“ gamybos direktorius:
„Mūsų pranašumas – dėl LEAN pasiektas darbo našumas. Jei nebūtume žengę šio žingsnio, dabar ant įmonės durų kabėtų spyna.“

Hubertas Petružis, konsultantas:
„Yra pokyčių, į kuriuos, išskyrus laiką, nieko nereikia investuoti, o rezultatas, kai gamybos ciklas sparčiai pagreitėja, būna itin ryškus.“

Povilas Česonis,Europos socialinio fondo agentūros direktorius:
„Kad išvengtume galimo paraiškų vertinimo ir projektų administravimo vėlavimo, agentūrai tapo aktualu optimizuoti savo veiklos procesus.