[:lt]Daugelio įmonių vadovų nuomone profesinio mokymo institucijos suteikia darbuotojams tik gana bendrą supratimą apie realų darbą, nekalbant apie konkrečių darbo įgūdžių suformavimą. Taigi, susidaro tam tikrą žinių ir įgūdžių spraga, kurią turi dauguma naujai priimtų į darbą darbuotojų.
Kaip įmonė likviduoja šią spragą?
Populiariausias sprendimas yra naujoko apmokymą pavesti labiau patyrusiam darbuotojui (instruktoriui). Taip daro absoliuti dauguma kompanijų.
Čia kyla tokie klausimai:
- Tiksliai kokias žinias ir įgūdžius instruktorius turi suteikti naujokui?
- Kaip jis tai padarys, t.y. ar „mokytojas“ turi pakankamus mokymo gebėjimus, priemones, kokia yra mokymui naudojamos medžiagos kokybė?
- Kaip yra kontroliuojama mokymo pažanga ir kaip sužinome, kad naujokas pilnai įsisavino reikiamas žinias ar įgūdžius?
Daugeliui įmonių sunku aiškiai atsakyti į šiuos klausimus.
Kokias problemas sukelia tokios mokymo „sistemos“ taikymas?
- Apmokymo rezultatas varijuoja plačiose ribose, priklausomai nuo instruktoriaus ir naujoko gebėjimų, motyvacijos mokyti/mokytis ir pan.
- Po apmokymo darbuotojai gana dažnai turi ženklias žinių ir įgūdžių spragas, kurias vėliau bando savarankiškai užpildyti (tokiu būdu atsiranda nestandartizuotas darbas),
- Prastai apmokyti darbuotojai
o Dirba mažesniu, nei galėtų, darbo našumu, daro daugiau klaidų, broko
o Būna nepatenkinti savo darbu ir įmone, nes jiems sunkia sekasi darbas.
Šios problemos eliminuojamos sukūrus vidinę darbuotojų apmokymo sistemą. Tai yra labai gera investicija, nes sistemos sukūrimo kaštai yra nedideli, lyginant su gaunamu laimėjimu.
Vidinės profesinio apmokymo sistemos sukūrimas yra natūralus žingsnis diegiant Sinchroninės gamybos sistemą (Liekną gamybą). Tokias sistemas galoma puikiai taikyti ir kitokio tipo (ne gamybos) procesams versle ir viešame sektoriuje.[:]