Turite klausimų? +370 610 22002

Metalistai surengė LEAN pamoką medikams (Verslo žinių straipsnis)

Rima Rutkauskaitė, Verslo Žinios

Metalistai surengė LEAN pamoką medikams

Vakar metalo apdirbimo įmonės darbuotojai mokė medikus dirbti pagal „lieknosios gamybos“ principus: pasiekimais diegiant LEAN, t. y. procesų valdymo, metodiką garsėjanti „Arginta“ patirtimi dalijosi su Kėdainių poliklinika.

Nors verslo įmonėse LEAN šalininkų daugėja, viešajame sektoriuje Kėdainių poliklinika – kol kas pirmoji kregždė. Praktikai kalba, kad pritaikius LEAN našiau galėtų pradėti dirbti ir visas valstybės aparatas, bet ministrai tik pritariamai palinkčioja galvomis, o valdininkai dirba, kaip dirbę.
Audronei Rimkevičienei, VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiajai gydytojai ir direktorei, bandymai verslo principus pritaikyti medicinoje nuostabos nekelia. Juk tiek vieni, tiek kiti siekia to paties – pašalinti kliūtis, trukdančias sparčiau ir našiau dirbti.
„Tiek versle, tiek suteikiant medicinos paslaugas, galioja vienodos taisyklės – kad klientas būtų patenkintas. Kadangi gavome Europos socialinio fondo paramą procesams optimizuoti, o verslas šioje srityje yra toli pažengęs – lieka tik perimti jo patirtį“, – aiškina Kėdainių poliklinikos vadovė.
Pasak jos, biudžetininkų iki šiol niekas vadybos nemokė, bet pirmosios pamokos parodė, kad pritaikyti tai, kas pasiteisino versle, yra įmanoma. Kad ir sutrumpinti įgrisusias eilutes prie gydytojų kabinetų, kad į polikliniką atėjęs žmogus negaištų laiko laukdamas, bet per pusvalandį gautų reikiamą paslaugą. Anot jos, LEAN demonstruoja, kad pacientų eilutė prie gydytojo kabineto nėra neišvengiama būtinybė – tai išspręsti galima kitaip organizuojant darbą ir sutvarkant darbo vietas.

Sėkmės istorijos užveda
Tačiau paprastai daugelis įprastinių procedūrų tampa nepastebimos, tarsi įauga į kraują ir atrodo nepajudinamos. Pavyzdžiui, daugiau kaip dešimtis žurnalų, kuriuos pildydavo gydytojai, apžiūrėję pacientus. Jie keletą minučių sugaišdavo tam, kad iš žurnalų šūsnies atsirinktų reikiamą. Ir tai užtrukdavo ilgiau, nei pats įrašas.
„Niekam nešovė į galvą, kad vietoj dešimties žurnalų gali likti kaip dabar – tik du“, – stebisi direktorė.
Pasak Huberto Petružio, LEAN konsultanto, tik Lietuvoje „lieknosios gamybos“ sistema viešosiose įstaigose kelia nuostabą – daugelyje pasaulio šalių tai įprasta. Žinomas pavyzdys, kai Klivlendo klinikos, vienas svarbiausių JAV medicinos centrų ir vienas didžiausių regionų darbdavių, įdiegusios LEAN, išleidžia triskart mažiau lėšų nei panašios gydymo įstaigos kitose valstijose.
„Viešbučių, nekilnojamojo turto, sveikatos įstaigų sėkmės istorijų pasigirsta vis daugiau, nes kai trūksta pinigų, LEAN tampa išsigelbėjimu“, – pabrėžia p. Petružis.
Jis sako, kad LEAN mokymus pradėjo ne tik Kėdainių poliklinika – jais domisi ir Abromiškių reabilitacinė ligoninė. LEAN konsultantas priduria, kad diskusijų būta ir su kai kurių ministerijų vadovais. Ypač pernai, kai Lietuvoje lankėsi profesorius Danielis T. Jonesas, vienas įtakingiausių LEAN ekspertų pasaulyje.
„Ministrai tuomet pritariamai linkčiojo galvomis, bet procesas nepajudėjo iš vietos. Suprantama, tam reikia daug ir kantriai dirbti, keistis patiems, atsisakyti to, kas nekuria pridėtinės vertės. Nieko nedaryti – paprasčiau“, – svarsto konsultantas.

Nušluostė nosį estams
Lietuvoje sėkmės istorija dosniai dalinasi UAB „Arginta“, kiekvieną savaitę priimanti lankytojus, norinčius savo akimis įsitikinti, kaip LEAN atrodo praktiškai. Gintautas Kvietkauskas, UAB „Arginta“ gamybos direktorius ir vienas iš įmonės savininkų, pasakoja, kad vakar į svečius pasiprašė viena estų metalo apdirbimo kompanija, norėdama savo kolektyvui parodyti, kaip reikia dirbti. Ta pati kompanija, į kurią prieš septynerius metus pradėdama savo verslą lygiavosi „Arginta“.
„Man be galo smagu, kad LEAN teoriją pradeda taikyti ir viešasis sektorius, ypač medikai, palengvės gyvenimas ne tik jiems, bet ir pacientams. Juk šie principai pritaikomi bemaž visur: valstybės institucijose, įvairias paslaugas teikiančiose įmonėse, įvairiuose sektoriuose“, – neabejoja p. Kvietkauskas.