Pastaraisiais dešimtmečiais Six Sigma dažnai yra derinamos su Lean sistema ir šis metodikų junginys yra vadinamas Lean Six Sigma.

Six Sigma metodikos pagrindą sudaro pokario metais Japonijoje susiformavusi Visuotinė kokybės vadyba (Total Quality Management – TQM). Pirmoji Vakaruose šią metodiką pritaikė ir pavadino Six Sigma vardu Motorolla, o kiek vėliau tai padarė General Electrics.

1970 metais Japonų kompanija Matsushita įsigijo televizorius gaminančią Motorolla Quasar gamyklą JAV ir įgyvendino joje dramatiškus pokyčius. Vadovaujant japonams televizorių kokybė pagerėjo maždaug 20 kartų, lyginant su ankstesne padėtimi. Motorolla suprato, kad jų kokybė iš ties yra prasta ir pradėjo rimtai gilintis į japoniškus kokybės valdymo metodus.

1987 Motorolla pradėjo „Six Sigma kokybės programą“, kuri nustatė šešias sigmas, kaip kokybės standartą visoms veiklos sritims: produktams, procesams, administravimui, klientų aptarnavimui ir pan. Kitaip sakant buvo leidžiama tik 3,4 neatitikčių iš milijono galimybių.

Vienas iš Six Sigma iniciatorių Motorolla kompanijoje Mikael Harry praktikavo rytų kovos menus ir įžvelgė tam tikrą paralelę su Six Sigma problemų sprendimo praktikos ir rytų kovos menų. Aukšto lygio kovotojai yra nepaprastai įgudę, tiksliai įvaldę kovos technikas, labai pasišventę ir pasižymi kuklumu bei noru tobulėti. Remdamasis šia analogija aukšto lygio įgudusiems Six Sigma ekspertams Mikael Harry nusprendė suteikti juodojo diržo vardus.

Motorolla yra apskaičiavusi, kad Six Sigma dėka iki 2002 metų jiems pavyko sutaupyti apie 17 mlrd. JAV dolerių.

Sigma (graikų abėcėlės raidė) naudojama pažymėti standartiniam nukrypimui, kuris parodo stebimos charakteristikos variacijų dydį. Variacijos yra blogos kokybės sinonimas ir reiškia, kad matuojama charakteristika nukrypsta nuo reikiamos reikšmės arba kokybės specifikacijos. Praktikoje kokybės specifikaciją pilnai apibudina apatinė ir viršutinė specifikacijos riba.

Šešios sigma (σ) reiškia, kad tik 3,4 karto iš milijono atvejų arba galimybių (Defects per Million Opportunities – DPMO) reali proceso charakteristika nepatenka į intervalą tarp vienos iš kokybės specifikacijos ribų (apatinės arba žemutinės). Tai yra labai aukštas proceso kokybės lygi. Absoliučios daugumos realių verslo procesų kokybė neviršija 3-4 sigma lygio.

Sigma lygiai:

• 1 sigma = 690,000 DPMO,
• 2 sigma = 308,000 DPMO,
• 3 sigma = 66,800 DPMO,
• 4 sigma = 6,210 DPMO,
• 5 sigma = 230 DPMO,
• 6 sigma = 3.4 DPMO.

Six Sigma metodiniame arsenale iš viso yra naudojami 28 instrumentai. Vieni iš jų yra daugiau loginiai, kiti priklauso matematinės statistikos sričiai.

• “Vartotojo balsas”
• Tiesioginis stebėjimas
• Kritinių kokybės parametrų nustatymas
• Kano modelis
• „Žuvies kaulo“ (Ishikawa) diagramos
• Pareto diagramos
• Procesų diagramos
• Prioritetų matricos
• Duomenų diagramos
• Hipotezių tikrinimas
• Regresinė analizė
• Atrankinė kontrolė
• Stratifikacija
• Eksperimentų parengimas, atlikimas ir kt.

Kai kurie Six Sigma instrumentai, tokie, kaip „žuvies kaulo“ ar Pareto digramos kartu laikomi ir Lean sistemos instrumentais.

Six Sigma nėra vien tik problemų sprendimo instrumentų rinkinys. Metodikoje yra apibrėžta ir organizacinė bei žmogiškoji pokyčių proceso pusė. Tiesa pasakius didžiausi sunkumai diegiant Six Sigma  iškyla ne dėl techninio pobūdžio dalykų, o dėl „minkštų“ žmoniškųjų faktorių.

Six Sigma gerai veikia tuose procesuose, kur yra gaminami dideli kiekiai produkcijos ar teikiamos didelės paslaugų apimtys. Taip pat,  ten, kur kuriami ar gaminami (arba siekiama tai daryti) aukštos kokybės produktai ar paslaugos.

Tam tikrais atvejais Six Sigma ir Lean metodikas galima sėkmingai derinti. Paprastesnius loginius Six Sigma instrumentus galima sėkmingai taikyti kartu su Lean metodais beveik visose veiklose, gi sudėtingesnių Six Sigma instrumentų derinimas su Lean sistema turi prasmę labiau pažengusiose veiklose.